Krašto apaštalas Rainer Storck, kurį lydėjo apaštalai W. Schorr, F.W.Otten ir P. Gamov, balandžio 29 d. Šiauliuose laikė pamaldas Lietuvos ir Latvijos bažnyčios tarnams ir jų sutuoktinėms, bažnyčios tarnams poilsyje ir jų sutuoktinėms bei tarnų amžinybėje sutuoktinėms.
Krašto apaštalas pamaldas laikė žodžiu iš Šventojo Rašto: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegu geria. Kas mane tiki, – kaip Raštas sako, – iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės“ (Jn 7, 37-38).
Po maldos krašto apaštalas pasveikino visus, sakydamas:”Man gera šiandien priešpiet būti su jumis. Kai kuriuos iš jūsų matau pirmą kartą, bet manyje yra jausmas, kad mes esame kartu, kad mes priklausome bažnyčiai, mes sudarome šiandien bendruomenę ir visi turime tą patį pavedimą: nepriklausomai nuo tarnystės mes turime ir norime tarnauti. Ir tam mums pasitarnaus Žodis iš Biblijos… Bet pirmiausia norėčiau jums skirti savo asmeninį pasveikinimą ir tai yra Žodis, kuris kilo mano mintyse, tai yra Kristaus Žodis, kurį Jis kartą pasakė: „Ateikit pas mane visi, kurie esate pavargę ar nusivylę, aš jus atgaivinsiu!“ Mes, kaip žmonės, manome, kad čia kalbama apie mūsų žemiškus reikalus… Kai sergame, tikimės, kad Jėzus padarys mus sveikais, jei turime rūpesčių – kad Jis juos pašalins. Žinoma, Viešpats Jėzus rūpinosi žmonėmis būdamas žemėje. Sakydamas šiuos žodžius, kad „aš jus atgaivinsiu“, pirmiausia Jis galvojo apie mūsų sielą, apie mūsų vidų. Čia taip pat reikia pastangų. Galėčiau paklausti, kaip yra su mūsų maldos gyvenimu? Ar kartais reikia tam pastangų? Galbūt mes esame pavargę ir reikia pastangų net tam, kad pasimelstume? Tuomet ateikime pas Jėzų, kuris mus atgaivins ir suteiks jėgų. Mūsų gyvenime yra dienų, savaičių, kai mes neturime kuo džiaugtis… Galbūt siela yra liūdna, tai ateikime, atsigaivinkime, Viešpats nori mus pakylėti. Yra labai svarbu, kad mes ne tik sėdėtume čia, bet savo siela girdėtume Žodį, nes Žodis nuo altoriaus yra skirtas mums, yra skirtas atgaivinti. Jei mes jį priimame, tai jis gerai veikia sielą, tada esame atgaivinti ir džiaugsmingi. Tai trokštame patirti per kiekvienas pamaldas ir norime perduoti mūsų broliams bei seserims”.
Krašto apaštalas R. Storck kalbėjo, kaip klausydamiesi Jėzaus žmonės klausinėjo, kas jis toks esąs, kad taip pamokslauja. “Atsakydamas į tai, Jėzus sako šiuos žodžius: „Kas mane tiki, – kaip Raštas sako, – iš jo vidaus plūs gyvojo vandens srovės“. Mes nenorime filosofuoti, nors dažnai filosofuojama, kas yra Jėzus. Kai kas sako, kad tai buvo protingas vyras, kuris darė stebuklus, abejojama, ar Jis iš tiesų prisikėlė. Žmonės gali kalbėti kiek nori. Mums, kaip tarnybos broliams, yra svarbu tikėti, kaip Raštas sako. Mes turime bažnyčioje tikėjimo išpažinimą ir kaip tarnai turime tuos tikėjimo straipsnius žinoti, nes jie yra privalomi mūsų bažnyčiai. Tai yra tai, ką Šventasis Raštas sako apie Jėzų Kristų. O mūsų, kaip tarnų ir tarnų žmonų pareiga yra tikėti tuo, kad Jėzus nužengė į dangų, ir kad Jis sugrįš. Kiekvieną kartą yra svarbu apie tai vėl pagalvoti ir naujai susiorientuoti. Jėzus mums duoda pažadą: tiems, kurie Jį tiki, iš jų vidaus plūs gyvojo vandens srovės. Aš perkelsiu tai į dvasinę plotmę: tie, kurie tiki į Jėzų Kristų, kaip Raštas sako, jie kažką išjudina, jie įneša naują gyvybę, šviežumą į bendruomenę. Ir tai yra mūsų užduotis, kaip tarnų ir tarnaičių…
Ir tema, kuri man be galo yra svarbi. Turime konstatuoti – taip yra Europoje, tai liečia ir Lietuvą bei Latviją – jog anksčiau bažnyčios buvo pilnos žmonių. Šiandien jau nebe… Kur jie liko? Dvasine prasme jie nebeturi gyvybės. Kažkas atsitiko. Mes negalime nei smerkti, nei teisti. Galbūt pavargo, gal supyko, bet jie nebeateina…. Viešpats Jėzus labai dažnai kalbėjo apie prarastus, dingusius daiktus: našlė, praradusi skatiką, ilgai ieškojo, kol galiausiai jį rado; ganytojas, kuris prarado vieną avį, jis dar turėjo likusias 99… sūnus paklydėlis, elgėsi neteisingai, buvo miręs šeimai, tėvas kasdien jo laukė ir žiūrėjo, ar negrįžta. Tai yra nuorodos iš Šventojo Rašto. Mielieji, mano didelis, didelis prašymas – nesakykite: „Ai, dingo, tai dingo, nieko nepadarysi.“… Jūs žinote, kas dar neseniai buvo pamaldose, giedojo chore, paskambinkite… ir paprasčiausiai paklauskite, kaip sekasi... Aš noriu palinkėti, kad šitoks sujudimas įvyktų šioje šalyje.”
Pamokslo pabaigoje krašto apaštalas Rainer Storck pasakė, kad visiems turi svarbų pavedimą: ”Kitais metais rugpjūčio mėnesį, 17, 18, 19 dienomis mūsų vyriausiasis apaštalas Jean – Luc Schneider atvyks į Lietuvą ir Latviją. Čia jis laikys pamaldas tarnybos broliams. Ar pabandysim, kad ši bažnyčia būtų pilna? Jei kaltinsime tuos, kurie buvo, o dabar neateina, neišjudinsim. Pasikalbėkime su jais. Pradžioje galbūt jie atsisakys, pakalbėkim apie senus laikus, gerus laikus. Aš esu tikras, kad pavyks, nes yra pasakyta: „Kas mane tiki... “. To aš linkiu jums ir sau. Amen!”
Prie altoriaus patarnavo apaštalai F. W. Otten, W. Schorr ir P. Gamov.
Šventąją Vakarienę sieloms amžinybėje krašto apaštalas R.Storck suteikė per krašto evangelistus Darių Ezerskį ir Antons Konošonoks.
Pamaldose dalyvavo 111 tikėjimo brolių ir seserų Lietuvos ir Latvijos bendruomenių. Giedojo LNAB projektinis choras (vadovė A. Kolokauskienė).
Po pamaldų krašto apaštalas su apaštalais išvažiavo į Rygą, kur balandžio 30 d. laikys pamaldas.
© Neuapostolische Kirche Litauen
Mit Hilfe einiger zusätzlicher Dienste können wir mehr Funktionen (z.B. YouTube-Video-Vorschau) anbieten. Sie können Ihre Zustimmung später jederzeit ändern oder zurückziehen.
Diese Internetseite verwendet notwendige Cookies, um die ordnungsgemäße Funktion sicherzustellen. Jeder Nutzer entscheidet selbst, welche zusätzlichen Dienste genutzt werden sollen. Die Zustimmung kann jederzeit zurückgezogen werden.
Nachfolgend lassen sich Dienste anpassen, die auf dieser Website angeboten werden. Jeder Dienst kann nach eigenem Ermessen aktiviert oder deaktiviert werden. Mehr Informationen finden sich in der Datenschutzerklärung.