Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Advento laike primenama apie pažadus ir įvykius, kurie susiję su Dievo tapimu žmogumi Jėzuje Kristuje. Dievas Sūnus neateina į žemę nepranešęs; Senojo Testamento ir Naujojo Testamento raštai pateikia apie tai pakankamai žinių.

Pirmą Advento sekmadienį - yra Senojo Testamento pažadas, kurį randame pranašo Jeremijo knygoje.

“Štai, ateina dienos, - tai Viešpaties žodis, - kai aš ištesėsiu pažadą, duotą Izraelio namams ir Judo namams. Tomis dienomis, atėjus laikui, atželdinsiu Dovydui teisumo atžalą. Jis įvykdys krašte teisingumą ir teisumą.” (Jer 33, 14-15)

Čia kalbama apie pažadą, kad Dievas atsiųs Dovydo palikuonį, kad sukurtų teisę ir teisingumą. Jėzus yra Dovydo palikuonis ir todėl karališko orumo. Per jį tampa įmanoma, kad nuodėmingas žmogus gauna teisingumą.

Per pamaldas antrą Adventą - Jėzus yra šviesa, kuri šviečia į tamsą.

“Šviesa spindi tamsoje, ir tamsa jos neužgožė.” (Jn 1, 5)

Dievas tampa žmogumi ir įsitraukia į žmonių pasaulį, kuris pasižymi nutolimu nuo Dievo. Bet Dievas nepalieka žmogaus, savojo atvaizdo, tolumoje ir svetur, bet suteikia jam galimybę ateiti į šviesą, būtent į bendrystę su juo.

Trečią Advento sekmadienį primenama, kad vienu svarbiausiu, nutiesusiu kelią žmogumi tapusiam Dievui, yra Jonas Krikštytojas.

“Buvo Dievo siųstas žmogus, vardu Jonas. Jis atėjo kaip liudytojas, kad paliudytų šviesą ir kad visi per jį įtikėtų.” (Jn 1, 6-7)

Tradiciškai Jonas Krikštytojas yra matomas negatyviai, bet Evangelijoje pagal Joną aiškiai parodoma, kad jis paliudija Jėzų kaip Atpirkėją ir kalba apie Jėzų kaip Dievo Avinėlį, kuris naikina pasaulio nuodėmę“ (Jono 1, 29).

Kadangi 2023 metais ketvirtas Adventas yra sekmadienis prieš šv.Kalėdas, tai tą dieną pamaldos nevyks. Šiokiadienio pamaldų tema yra adventinė, būtent, kad Jėzus atneša išganymą.

“Garbė karaliui, kuris ateina Viešpaties vardu! Ramybė danguje, šlovė aukštybėse!” (Lk 19, 38)

Įžengimas į Jeruzalę turi ir adventinę pusę, nes štai pasirodo Jėzus kaip Izraelio karalius, kuris pagarbinamas. Visgi šitam karaliui rūpi ne politiniai pasikeitimai, bet tai, kad iš esmės pasikeistų santykiai tarp Dievo ir žmogaus. Jėzaus auka galų gale žmonėms atveriamos durys į tobulą bendrystę su Dievu.