Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

 Mes švenčiame šv. Velykų šventę, Jėzaus prisikėlimo šventę. Prisikėlimas parodo, kad gėdinga mirtis, kurią iškentėjo Jėzus, nebuvo jokia nesėkmė, o buvo pergalė, kurią jis iškovojo prieš blogį. Jėzaus prisikėlimas yra prielaida mūsų prisikėlimui. Nuo šv. Velykų  visam pasauliui tampa aišku, kad Jėzus Kristus yra kelias į tobulą bendrystę su Dievu.

EVANGELIJA PAGAL JONĄ  20, 1–10, 19–23

Pirmą savaitės dieną, labai anksti, dar neišaušus, Marija Magdalietė atėjo pas kapą ir pamatė, kad akmuo nuverstas nuo rūsio angos. Ji nubėgo pas Simoną Petrą ir kitą mokinį, kurį Jėzus mylėjo, ir pranešė jiems: „Paėmė Viešpatį iš kapo, ir mes nežinome, kur jį padėjo“. Petras ir tas kitas mokinys nuskubėjo prie kapo. Bėgo abu kartu, bet tasai kitas mokinys pralenkė Petrą, ir pirmas pasiekė kapo rūsį. Pasilenkęs jis mato paliktas drobules, tačiau į vidų nėjo. Netrukus iš paskos atbėgo ir Simonas Petras. Jis įėjo į rūsį ir mato paliktas drobules ir skarą, buvusią ant Jėzaus galvos, ne su drobulėmis paliktą, bet suvyniotą ir atskirai padėtą, Tuomet įėjo ir kitas mokinys, kuris pirmas buvo atbėgęs prie kapo. Jis pamatė ir įtikėjo. Mat jie dar nebuvo supratę Rašto, kad jis turėsiąs prisikelti iš numirusių. Paskui mokiniai vėl sugrįžo namo. Tos pirmos savaitės dienos vakare, durims, kur buvo susirinkę mokinai, dėl žydų baimės esant užrakintoms, atėjo Jėzus, atsistojo vidury ir tarė: „Ramybė jums!“ Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį. O Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums!“ kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite – sulaikytos“.