Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

 Rugpjūčio 9 dieną krašto apaštalas Rainer Storck laikė pamaldas Klaipėdos bažnyčioje. Dalyvavo LNAB tikintieji iš visos Lietuvos bendruomenių, 417 tikinčiųjų ir svečių. Po maldos krašto apaštalas kreipėsi į tikėjimo brolius ir seseris: „ Mielieji, šiandien ryte aš pradėsiu žodžiu, kuriuo mūsų vyriausiasis apaštalas laikė pamaldas, jį randame Luko Evangelijoje, 17 skyriuje, 34, 35 ir 36 sakiniuose: „Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta. Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas.“

Mieli broliai, mielos seserys, mielos bendruomenės, apaštalo ir kitų tarnybos brolių vardu širdingai sveikinu jus atvykus į šias pamaldas. Mes džiaugiamės ir esame dėkingi, kad jūs įveikėte šią ilgą kelionę. Kai kurie iš jūsų šiandien ryte kėlėtės antrą valandą ir lipote į autobusą, kad atvyktumėte čia, į Klaipėdą. Tai nėra savaime suprantama ir aš džiaugiuosi, kad jūs tai padarėte.”
Pradėdamas pamokslą krašto apaštalas Rainer Storck priminė, kad „šiais 2015 metais mūsų Naujajai apaštalų bažnyčiai čia Lietuvoje sukanka 25-eri. Prieš 25-erius metus Lietuvoje atsirado pirmieji tarnybos broliai. Buvo pastatytos bažnyčios, didelės bažnyčios kaip čia, Klaipėdoje, ar Vilniuje, kitur – truputį mažesnės.”
Surįždamas prie žodžio iš Biblijos krašto apaštalas kalbėjo, kad „šioje Luko Evangelijos pastraipoje Jėzus daug kalba apie Dievo karalystę. Jis kalba apie jo dieną, apie amžinąją bendrystę su Dievu. Jis kalba žmonėms palyginimais ir žmonės trokšta sužinoti: „Viešpatie, kada bus ta diena, kai ateis Dievo Karalystė, kada tu sugrįši? Ar bus tada koks ypatingas ženklas? Ar įvyks koks stebuklas, kai Dievo Karalystė ateis? Mes laukiame, kad ugnis nukristų iš dangaus.“ Ir Jėzaus atsakymas pirmiausia buvo: „Dievo Karalystės negalima pastebėti, jos neįmanoma matyti.“ Ir tuomet jis pasako žodžius, kuriuos prieš tai jums perskaičiau: „Sakau jums: tą naktį dviese miegos vienoje lovoje, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals drauge, ir viena bus paimta, o kita palikta. Du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, kitas paliktas.“ Kaip suprasti tokį pasakymą? Juk Dievo Karalystės neįmanoma suvokti. Bet vis tik galima tai paaiškinti. Čia aprašoma diena, niekuo neišsiskirianti nuo kitų. Kažkurioje pasaulio vietoje žmonės miegos, nes bus naktis. Kažkurioje pasaulio vietoje žmonės dirbs, nes bus diena. Ir čia minimos grupės žmonių, kurios darys tą patį. Pradžioje tarp jų nesimato jokio skirtumo. Viešpats Jėzus nepasakė, kad moterys, kurios mals, viena iš jų tai darys ypač gerai, o kita – blogai. Ne, jos abi gerai dirbs. Vyrai laukuose – jie abu gerai dirbs. Taigi kodėl vienas bus paimtas, o kitas paliktas? Kodėl bus priimtas toks sprendimas, jei nesimato jokio skirtumo? Nors skirtumo ir nesimato, tačiau jis yra. Ir tai yra jų širdies nuostata, mūsų širdies nuostata.”
Toliau krašto apaštalas pateikė dar keletą pavyzdžių iš Evangelijos, baigdamas pamokslą pasakė: „Mieli broliai ir seserys, norėčiau trumpai apibendrinti svarbiausius punktus. Jau 25 metai mes keliaujame po Lietuvą. Matėme tam tikrą vystimąsi: pozityvų, o kartais gal ir negatyvų. Ir dabar jaučiame rūpestį – o kaip bus toliau? Kas bus po penkerių metų, kas bus po dešimties metų? Mes turime atsakymą: „Viešpats yra mano Ganytojas, – man nieko netrūksta.“ Tai galioja mums asmeniškai, galioja mūsų bendruomenei, mūsų bažnyčiai. Mūsų tikėjime kalbama apie Dievo Karalystę, apie Jėzaus Kristaus sugrįžimą. Todėl mes ir esame Naujosios apaštalų bažnyčios krikščionys. Ir klausimas, kurį turime kelti, yra: kas bus paimtas tą dieną, kai Viešpats Jėzus sugrįš, o kas bus paliktas? Ši diena bus tokia, kaip ir visos kitos. Širdies nuostata bus lemianti: teisusis ar nuolankusis? Našlė, kuri atidavė paskutinius savo grašius, ar tas, kuris turi perteklių? Myliu aš save ar myliu aš Viešpatį? Ar aš esu egoistas ir galvoju tik apie save, ar aš esu kupinas artimo meilės? Tai yra lemiami klausimai. Mes patys turime į juos atsakyti. Amen!”
Giedojo jungtinis mūsų bažnyčios choras, vadovaujamas Astos Kolokauskienės. Prie altoriaus patarnavo apaštalas W.Schorr, krašto evangelistai A. Blynas ir D. Ezerskis. Šventąja Dvasia paženklintos penkios sielos. Šilutės bendruomenės vadovu paskirtas kunigas D. Balodis vietoje krašto evangelisto A. Blyno, kuris išleistas į poilsį. Krašto apaštalas Rainer Storck, kreipdamasis į Antaną Blyną, pasakė: „Dievo tarnavimo kelyje tu visada buvo džiaugsmingas, atsakingas, pasiaukojantis, besistengiantis atlikti visus tau pavestus darbus, ištikimai sekantis paskui savo palaimos davėjus. Mes norime padėkoti krašto evangelistui Antanui ir jo žmonai Zitai už bendrą darbą ir nuostabią kūrybingą veiklą Dievo vynuogyne“. Pamaldų pabaigoje choras ir tikintieji sugiedojo giesmę „Tarnauti Jėzui gera“ (383).
Po pamaldų krašto apaštalas R. Storck išvyko į Rygą.