Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

    Į pamaldas Kretingoje bažnyčioje susirinko gausus būrys tikėjimo brolių ir seserų, bendruomenės vadovo Michel Einars, kuris su žmona Bronislava švenčia auksinių vestuvių metines, šeimos narių, svečių. Vyskupą lydėjo krašto vyresnysis, kunigai ir diakonai. Pamaldas vyskupas laikė žodžiu iš I Pauliaus laiško teselonikiečiams: „Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume susivieniję su juo. Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir darote“ (1 Tes 5, 9-11).

 Šiuo žodžiu vyriausias apaštalas Žanas – Lukas Šneideris laikė pamaldas Minden bendruomenėje Šiaurės Reino – Vestfalijoje. Pamaldų pradžioje vyskupas sakė: „Aš linkėčiau, kad šias pamaldas mes pasiimtume į ateitį, nes Žodis, kuriuo vyriausias apaštalas laikė šitas pamaldas tinka besąlygiškai, be išimties mums visiems, net galėčiau pasakyti, tinka ir tiems, kurie šiandien netiki į Dievą. Taigi, čia yra sakoma, kad “Dievas paskyrė mums ne tam, kad užtrauktume rūstybę, bet, kad įgytume išganymą per Viešpatį Dievą.“
Prie altoriaus patarnavo krašto vyresnysis, kuris kreipdamasis į visus ir į auksinę porą sakė: „Ko galima pasimokyti iš jūsų? Meilės ir ištikimybės. Galima pasimokyti to, kaip jūs bendraujate vienas su kitu, kaip rūpinatės vienas kitu. Man yra pavyzdys, kaip tu, Mykolai, rūpiniesi savo bendruomene. Tu turi nuostabią bendruomenę, labai draugišką, kur vieni kitus iš tikrųjų myli. Tai dėka ir tavo maldų. Ir tai ne be jūsų pagalbos, broliai ir seserys... Ir dar noriu pasakyti, mylėkite vienas kitą ir būkite sveiki, tegu tokia būna jūsų bendruomenė, šeima, vaikai ir anūkai“.
Po Šventos vakarienės vyskupas pakvietė auksinę porą prie altoriaus ir suteikdamas palaiminimą Auksinėms vestuvėms kalbėjo: „Šiandien mes turime auksinę porą – bendruomenės vadovą su savo sutuoktine, kurie švenčia gražią sukaktį, t.y. penkiasdešimt metų, kai jie gyvena kartu sukūrę šeimą. Šiandien jie nori gauti palaiminimą iš Viešpaties.... Penkiasdešimt metų – tai akimirka, jūs tai puikiai žinote, kur tie penkiasdešimt metų? Jie praeityje. To, kas yra praeityje, mes negalime pakeisti, bet iš praeities mes galime daug ko pasimokyti. Mes galime už praeitį atnašauti Viešpačiui savo dėkingumą... Mano mylimieji, aš, kaip jūsų vyskupas, kaip mažas Dievo tarnas, iš tikrųjų turiu daug ko jums palinkėti. Visų pirmiausia, kad jūs, kaip Dievo vaikai, išliktumėte ištikimi iki pat pabaigos. Antras dalykas, kad jūs iš tikrųjų sektumėte apaštalų mokymu iki pat gyvenimo pabaigos. Kad jūs dėkotumėte Dievui už viską, ką dar turite. Gali sveikatos, jėgų nebebūti, gali vaikai ir anūkai po visą pasaulį išvažinėti... nežiūrint į visus tuos dalykus, aš linkiu, kad jūs dėkotumėte už viską, ką turite... Jeigu šitaip gyvensite ir toliau, aš esu tikras, tie penkiasdešimt metų bus tik pradžia to amžinojo gyvenimo, kuris yra be pabaigos.. Kad šitas palaiminimas būtų jums ramstis, kad būtų kelrodė žvaigždė, pagalba ir likusiame gyvenime...“
Po pamaldų šeima ir bendruomenė sveikino Bronislavą ir Michel Einars auksinių vestuvių proga, linkėjo sveikatos ir Dievo palaimos.