Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Spalvingas rugsėjis marijampoliečiams – NAB bažnyčios nariams padovanojo nuostabią šventę – NAB gyvavimo Marijampolėje 20 - mečio jubiliejų. Gėlėmis papuošta patalpa puikiai derinosi su šventiška tikėjimo brolių, sesučių ir svečių nuotaika. Nuotraukos stenduose vieniems priminė per 20- tį metų nueitą kelią, kitus supažindino su Marijampolės bendruomenės gyvavimu, pradedant pirmaisiais žingsniais iki šių dienų, su tarnybos brolių veikla.

Iškilmingas pamaldas laikė krašto evangelistas Leongindas Orliukas, pradėdamas jas vyriausio apaštalo tai dienai skirtu Žodžiu iš Laiško efeziečiams 4,31-32 : „Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai, su visomis piktybėmis. Verčiau būkite malonūs, gailestingi, atlaidūs vieni kitiems, kaip ir Dievas Kristuje jums buvo atlaidus”.
Patarnavo prie altoriaus evangelistas Justinas Povilaitis, bendrijos vadovas kunigas Edmas Gavėnia.
Tarnybos broliai su gilia pagarba prisiminė tuos bažnyčios narius, kuriuos Dievas jau pasišaukė Amžinybėn, pasidžiaugė, kad tikinčiųjų gretos praturtėjo naujais nariais, kad santykiai bendrijoje ypač darnūs. „Prisilenkimas prie kiekvieno buvo mūsų tikslas, ir mes tapome tarsi giminės“, - sakė evangelistas Justinas Povilaitis. Kadangi buvo ir svečių, kurių žinios apie NAB gan ribotos, bendrijos vadovas kunigas Edmas Gavėnia glaustai supažindino su bažnyčios tikslais, akcentuodamas, kad NAB nekelia savęs virš kitų konfesijų. ,,Mes neapsakome patys savęs, - sakė jis. - mes apsakome Dievą.“
Po pamaldų niekas neskubėjo į namus, visi dalyvavusieji susėdo prie bendro žemiškojo stalo, pasiklausė jubiliejinę dieną nuspalvinusio koncerto, kurį tikintiesiems padovanojo Marijampolės kolegijos dėstytoja, poetė ir kompozitorė sesutė Rovena su savo bendradarbėmis kolegijos muzikėmis Lina ir Regina. Nuostabiai skambėjo J. Cechanovičiaus „ Jūra“, A. Raudonikio „Rudenėjant“ ir smagi lietuvių liaudies daina „Oi neklauski“. Pertraukėles užpildė poezijos posmai.
Bažnyčios jubiliejaus vakaras sutapo su vienos tikėjimo sesutės gimtadieniu, tarnybos broliai ją pasveikino, įteikdami gėlių ir atminimo dovanėlę. Iškilmės baigėsi nuostabiai darniu „Ilgiausių metų“.
Į namus visi skirstėsi nešdamiesi giedrią nuotaiką ir šilumą širdyse, kurią padovanojo pamaldos ir tarpusavio bendravimas.