Į pamaldas susirinko gausus būrys tikėjimo brolių ir seserų, Kretingos bendruomenės vadovo Mykolo Einars, kuris šiomis dienomis su žmona Bronislava švenčia auksinių vestuvių metines, šeimos narių, svečių. Vyskupą lydėjo krašto vyresnysis, kunigai ir diakonai. Pamaldas vyskupas laikė žodžiu iš I Pauliaus laiško teselonikiečiams: „Juk Dievas paskyrė mus ne tam, kad užsitrauktume rūstybę, bet kad įgytume išganymą per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų, kuris numirė už mus, kad mes ir budėdami, ir miegodami gyventume susivieniję su juo. Todėl guoskite ir stiprinkite vieni kitus, ką jūs ir darote“ (1 Tes 5, 9-11).
Šiuo žodžiu vyriausias apaštalas Žanas – Lukas Šneideris laikė pamaldas Minden bendruomenėje Šiaurės Reino – Vestfalijoje. Pamaldų pradžioje vyskupas sakė: „Aš linkėčiau, kad šias pamaldas mes pasiimtume į ateitį, nes Žodis, kuriuo vyriausias apaštalas laikė šitas pamaldas tinka besąlygiškai, be išimties mums visiems, net galėčiau pasakyti, tinka ir tiems, kurie šiandien netiki į Dievą. Taigi, čia yra sakoma, kad “Dievas paskyrė mums ne tam, kad užtrauktume rūstybę, bet, kad įgytume išganymą per Viešpatį Dievą.“ Toliau vyskupas kalbėjo, kad „įvairiuose Švento Rašto vertimuose šitas žodis “išganymas” yra išverstas kaip “išgelbėjimas”. Taigi, norėdamas labiau pabrėžti šitą mintį, turėčiau pasakyti „išgelbėjantis išganymas“ per Viešpatį Jėzų Kristų. Taip mes turėtume suprasti šitas mintis. Jūs žinote patys, kaip gyvenime yra. Daug žmonės kalba „išganymas“, „malonė“, „palaima“ – tų žodžių sąvokų yra tiek daug. Mes kalbame, bet net neįsigiliname iš esmės į tų žodžių reikšmę, prasmę, dydį. Kai kalba eina apie išganymą, girdime tą žodį, bet iki galo nesuprantame kokią didžiulę reikšmę visa tai turi Dievo akyse, tikinčiojo širdyje. Taigi, kad mes geriau suprastume, ką reiškia Dieviškąja prasme krikščionybėje išganymas, tai prilyginkime išgelbėjimui... Viešpats nori išganyti visus žmones. Ir dabar mes turėtume pasakyti, ar aš noriu irgi? Vyriausias apaštalas sako, mes turime rasti atsakymą. Ar man yra svarbu mano išgelbėjimas? Ar man pačiam yra svarbu mano išganymas? Ar man gyvenime yra svarbu pasiekti Dangaus karalystę, regėti Dievą tokį, koks Jis yra, išgyventi prisikėlimą?.. Mieli broliai ir seserys, brangi auksine pora, brangūs namiškiai, mes turėtume atsakyti kiekvienas sau asmeniškai, ar tai, ko nori Dievas mes norime irgi? Ar nepavargome? Ar nepasikeitė gyvenimo vertybės? Aš pažįstu jus abudu, ne tiek, kiek Dievas jus pažįsta, tačiau esu dėkingas Aukščiausiąjam, kad iki šios dienos, nežiūrint į nieką, savo buvimu jūs atsakėte į šitą klausimą – aš irgi noriu. Aš esu tikras, kad šita laikysena, šitas ketinimas, nepaisant rūpesčių, nesulaikant ligoms, jokiems žemiškiems dalykams jie bus įveikti ir bus karūnuotas jūsų gyvenimas tuo, kuo šiandien tikite“.
Prie altoriaus patarnavo krašto vyresnysis, kuris kreipdamasis į visus ir į auksinę porą sakė: „Labai džiaugiuosi, kad turiu tokius draugus, kaip Mykolas ir Brone, nors jie yra už mane daug vyresni. Aš turiu teisę pasakyti, kad tai yra ne tik mano brolis ir sesuo, bet ir mano geri draugai. Ir aš žinau, kai yra džiaugsmas arba rūpestis, mes visada kalbamės, mes dažnai meldžiamės kartu, džiaugiamės, kada galime pasimatyti. Mes turime vieną tikėjimą, viena Dvasia mus riša, didelė broliška meilė egzistuoja tarp mūsų ir draugystė, kuri tęsiasi jau daug ir daug metų. Ko galima pasimokyti iš jūsų? Meilės ir ištikimybės. Galima pasimokyti to, kaip jūs bendraujate vienas su kitu, kaip rūpinatės vienas kitu. Man yra pavyzdys, kaip tu, Mykolai, rūpiniesi savo bendruomene. Aš žinau, Vokietijoje galėtum jau būti poilsyje, bet tu tarnauji, tarnauji iš širdies, dar tarnauji ir todėl, kad tau padeda žmona, miela Bronė. Tu turi nuostabią bendruomenę, labai draugišką, kur vieni kitus iš tikrųjų myli. Tai dėka ir tavo maldų. Ir tai ne be jūsų pagalbos, broliai ir seserys... Ir dar noriu pasakyti, mylėkite vienas kitą ir būkite sveiki, tegu tokia būna jūsų bendruomenė, šeima, vaikai ir anūkai“.
Po Šventos vakarienės vyskupas pakvietė auksinę porą prie altoriaus ir suteikdamas palaiminimą auksinėms vestuvėms kalbėjo: „Šiandien mes turime auksinę porą – bendruomenės vadovą su savo sutuoktine, kurie švenčia gražią sukaktį, t.y. penkiasdešimt metų, kai jie gyvena kartu sukūrę šeimą. Šiandien jie nori gauti palaiminimą iš Viešpaties.... Penkiasdešimt metų – tai akimirka, jūs tai puikiai žinote, kur tie penkiasdešimt metų? Jie praeityje. To, kas yra praeityje, mes negalime pakeisti, bet iš praeities mes galime daug ko pasimokyti. Mes galime už praeitį atnašauti Viešpačiui savo dėkingumą... Mano mylimieji, aš, kaip jūsų vyskupas, kaip mažas Dievo tarnas, iš tikrųjų turiu daug ko jums palinkėti. Visų pirmiausia, kad jūs, kaip Dievo vaikai, išliktumėte ištikimi iki pat pabaigos. Antras dalykas, kad jūs iš tikrųjų sektumėte apaštalų mokymu iki pat gyvenimo pabaigos. Kad jūs dėkotumėte Dievui už viską, ką dar turite. Gali sveikatos, jėgų nebebūti, gali vaikai ir anūkai po visą pasaulį išvažinėti... nežiūrint į visus tuos dalykus, aš linkiu, kad jūs dėkotumėte už viską, ką turite... Jeigu šitaip gyvensite ir toliau, aš esu tikras, tie penkiasdešimt metų bus tik pradžia to amžinojo gyvenimo, kuris yra be pabaigos. Pradžia kartu, dabar jūs tik išmokote vienas kitą pažinti, vienas kitą paremti, dabar tik išmokote būti kartu vienas su kitu, priimti vienas kitą tokius, kokie iš tikrųjų yra, gal ne viską išgirsti, gal ne į viską kreipti dėmesį... Jums, Brone, dėkoju... kad šitą gyvenimą taip gyvenote, kad parėmėte vyrą tarnystėje, kurią jis atliko Dievo pavedimu, apaštalo tarnystės pavedimu. Jums, Mykolai, asmeniškai esu dėkingas už širdies investiciją. Aš sakau dar kartą, galima būtų daug kalbėti šiandien šios gražios šventės proga, bet ne žodžių kiekyje ir jų skaičiuje yra esmė. Esmė yra tame, kad mes čia esame, kad Viešpats yra čia. Ir esmė yra tame, kad ne aš, o Jis nori suteikti šitą palaiminimą. Ir aš mielai atsiduosiu į jo rankas tam, kad šitas palaiminimas gultų ant jūsų švelniai. Kad šitas palaiminimas būtų jums ramstis, kad būtų kelrodė žvaigždė, pagalba ir likusiame gyvenime... Lai Šventa Trejybė - Dievas Tėvas, Sūnus ir Šventoji Dvasia saugo jus iš visų pusių savo angelais per visas gyvenimo dienas, nesvarbu ar jos bus džiaugsmingos, ar jos bus sunkios ir liūdnos. Lai siunčia žmonių pavidalu jums tiek angelų, kad jų pakaktų tam, kad jūs būtumėte paguosti tada, kai reikia paguodos, kad jūs galėtumėte dalintis džiaugsmu, kai širdys jūsų perpildytos džiaugsmu. Lai duonos kasdienės jūsų namuose niekuomet nepritrūksta...“
Po pamaldų šeima ir bendruomenė sveikino Bronislavą ir Mykolą Einars auksinių vestuvių proga, linkėjo sveikatos ir Dievo palaimos.
© Neuapostolische Kirche Litauen