Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Ciurichas. Svarbiausia tema šiomis dienomis  yra koronos pandemija. Kasdien žiniose girdime panašias į Jobo naujienas. Ką apie tai sako Naujosios apaštalų bažnyčios vyriausiasis apaštalas? Jis kreipiasi į tikinčiuosius su pasitikėjimo kreipimusi.

Vyriausiasis apaštale, koronos krizė visame pasaulyje prikaustė žmonių dėmesį. Visuose kontinentuose  jau iki šiol yra daug užsikrėtusių žmonių ir net mirčių. Ar jūs turite paguodos žodį?

Aš žiūriu į šitą krizę labai rimtai. Skaičiuojama, kad pasaulyje  dėl koronos viruso jau mirė 8000 žmonių, virš 200.000 yra užsikrėtę ( būsena: 2020.03.21;

aktualiai:  https://coronavirus.jhu.edu/map.html). Ir deja bus dar daugiau aukų. Mes kenčiame kartu su tais, kuriuos tai palietė, ir meldžiamės! Mes dėkojame visiems tiems, kurie skiria savo jėgas ir dabar padeda žmonėms. Iš tikrųjų labai gražu matyti, kiek daug žmonių tokiose situacijose yra pasirengę padėti kitiems.

Būtent šiomis dienomis mes galime pasimokyti iš mūsų tikėjimo brolių ir seserų, kurie jau anksčiau patyrė dideles kančias:

• Pagal planą aš kitą savaitę turėjau būti Indonezijoje: Ten vien tik 2018 metais dviejų žemės drebėjimų metu žuvo daugiau nei 2500 žmonių. Šitos šalies gyventojai neturi galimybių apsisaugoti nuo šio šiandieninio, nematomo pavojaus.
• Aš kartais truputį pabambu, nes aš dėl draudimo išeiti Prancūzijoje  turiu likti namuose. Afrikoje gyvena šimtai tūkstančių žmonių, tarp jų ir labai daug brolių ir seserų, pabėgėlių stovyklose, kur jie daugiau ar mažiau yra uždaryti.
• Koronos krizė, deja, daugelyje vietų turės dramatiškų ekonominių pasekmių. Ir tai, kaip visada, pirmiausia palies tuos, kurie jau dabar beveik nieko neturi. Tai man kelia labai didelį susisirūpinimą! Aš galvoju apie 75.000 tikėjimo brolių ir seserų iš Kazaj(Kongo demokratinė respublika), kurie 2017 metais per savaitę prarado viską, iš tikrųjų viską, ir kurie turėjo bėgti į užsienį ar į miškus.
• Taip, mes daugiau negalime rinktis į pamaldas. Tai skaudu. Bet ir čia aš pažvelgiu atgal: prieš keletą savaičių aš buvau Vakarų Afrikoje. Ten žudomi krikščionys, kai jie būna pamaldose.
• Ir aš galvoju apie tikėjimo brolius ir seseris, pavyzdžiui, Rusijoje arba nuošaliose Ramiojo vandenyno salose, kurie tik kas porą savaičių ar gal net mėnesių gali išgyventi reguliarias pamaldas su Šventosios Vakarienės šventimu.

Aš tai sakau ne tam, kad sumenkinčiau koronos krizę. Priešingai: tuo aš noriu pakviesti pasimokyit iš mūsų brolių ir seserų, kurie tokiomis aplinkybėmis gyvena tose šalyse. Kodėl jie, nepaisant visų sunkumų, gali išlikti stiprūs? Todėl, kad jų šaknys giliai Kristuje. Jų meilė Viešpačiui, tai yra jų paslaptis! Šitame sunkiame laike, kurį išgyvename šiandien, mes suvokiame, reikalai, kurie mums dar prieš keletą savaičių rūpėjo ar slėgė, staiga tapo visiškai nesvarbūs. Dabar pirmiausia kalbama apie tai, kad išsaugotume savo ryšį su Kristumi!

Išlikime tvirti šitoje meilėje Dievui. Tiems, kurie jį myli, Viešpats visada ypatingu būdu padės. Dievo pažadas išlieka: tiems, kurie myli Dievą, viskas pasitarnauja – netgi koronos krizė – išganymui (žr. Romiečiams 8, 28).

Jūs pats taip pat negalite keliauti? Kaip atrodys jūsų sekančios dvi savaitės?  

Dėl įvestų apribojimų aš turėjau atšaukti visas suplanuotas keliones iki balandžio 10 dienos. Šiuo metu niekas nežino, kaip ateinančiu laiku vystysis situacija. Aš kaip ir kiti žmonės atsidursiu šitoje situacijoje: bet neprarandu drąsos, nei vilties – aš žinau, kad Dievas yra su mumis  ir savo vaikus ir/ arba kaip tik sunkioje situacijoje nepalieka vienų. Drąsos – viskas eis toliau.

Bažnytinis gyvenimas yra beveik sustabdytas. Pamaldos vargiai begali vykti. Ką jūs patariate savo broliams ir seserims?

Likite namuose ir padarykite ką galima geriausia šitoje situacijoje. Kiek tai įmanoma, krašto apaštalai padarė taip, kad tikėjimo broliai ir seserys gali stebėti pamaldų transliacijas būdami namie. Mes nežnome, kodėl Jis leido įvykti tokiai situacijai. Bet aš esu užtikrintas, kad šitas dvasinio nepritekliaus laikas prisidės prie to, kad mes dar labiau nei bet kada suprasime, kokios svarbios mums yra pamaldos, nešantis pamaldas ir Šventoji Vakarienė!

Per šitas centrines pamaldas su transliacija nėra švenčiama Šventoji Vakarienė?

Taip, teisingai. Šitos pamaldos vyksta sutinkamai su įprasta liturgija, bet be Šventosios Vakarienės šventimo. Tai būtų nepamatuota, jei keletas brolių ir seserų galėtų švęsti Šventąją Vakarienę, o tuo metu tūkstančiai, kurie būdami namuose dalyvauja pamaldose, turėtų to atsisakyti.

Ar negalėtų sakramentas būti švenčiamas kaip per pamaldas mirusiesiems? Du atstovai priima ostijas už to trokštančias sielas.

Kai kurie broliai ir seserys tai jau pasiūlė pastarosiomis dienomis. Vedantysis pamaldas galėtų Šventąją Vakarienę suteikti dviem tarnybos broliams, kurie tai priimtų, atstovaudami brolius ir seseris transliacijos vietose. Po rimtų apsvarstymų ir suderinus su Europos krašto apaštalais, kuriuos pirmiausia tai palietė, aš nusprendžiau, šito pasiūlymo neįgyvendinti.

Kodėl ne?

Šventoji Vakarienė yra sakramentas, kurio išganymo poveikis yra aprašytas mūsų Katekizme (NAB Katekizmas 8,.2.20). Mes negalime jo paprasčiausiai pragmatiškai pagal aktualius poreikius suteikti. Tai yra apaštalato atsakomybėje ir ypač vyriausiojo apaštalo, išsaugoti Šventosios Vakarienės šventumą! Kiek tai paliečia Šventąją Vakarienę mirusiesiems, mes esame įsitikinę, kad išganymo veiksmai mirusiesiems gali ir turi būti suteikiami.Vienintelis kelias tai padaryti yra toks, tam pasitelkiant gyvuosius, kurie atstovauja sielas iš ano pasaulio. Bet toks elgesio būdas negali būti perkeltas gyviesiems.  Mes turime valgyti Kristaus kūną ir gerti jo kraują, pagarbiu būdu priimdami ostiją, kuri yra išskiriama ir perduodama kunigiškos tarnystės (plg. 7 mūsų tikėjimo išpažinimo straipsnis).

O kitos galimybės, kaip išskirtąją ostiją suteikti iš anksto, taip pat nėra?

Mes žinome šitą praktiką jau daugelį metų mūsų bažnyčioje: tikintieji gauna išskirtąją ostiją, kad jie, nedalyvaujant tarnybos broliui, galėtų švęsti Šventąją Vakarienę. Taip būna, pavyzdžiui, tais atvejais, kurie gaunami sielovados laiškai. Bet šita praktika ir turi likti išimtimi. Ji jokiu būdu pilnai negali pakeisti Šventosios Vakarienės šventimo tikinčiųjų bendrystėje. Turi būti aiškiai pasakyta: Šventosios Dvasios šventimas, kuris tikinčiajam yra tame, iš namų ekrane  matyti asmenį, kuris už jį ir jo vietoje gauna išskirtą ostiją, neturi to paties pilno išganymo poveikio kaip tikras Šventosios Vakarienės šventimas.

Taigi ką jūs patariate broliams ir seserims?

Aš žinau, kad daugeliui tikėjimo brolių ir seserų Šventoji Vakarienė iki šios pandemijos pabaigos nebus įmanoma. Aš dalinuosi jų kančia, kadangi ir aš dėl draudimo išeiti iki tolimesnių nurodymų apsiriboju savo namais. Bet būtent šiais sunkumų laikais  pasitikėkime Dievu – jis visada žino, kaip jis tiems, kurie jį myli, gali duoti tai, kas yra būtina jų išganymui!

Vyriausiasis apaštale, dėkoju jums už šitą interviu.