Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Birželio 28 d. Klaipėdos NAB bendruomenėje vyskupas laikė Konfirmacijos pamaldas Žodžiu iš Laiško žydams 8 skyriaus 10 sakinio: „Ir štai kokia bus Sandora, kurią sudarysiu su Izraelio namais, praslinkus anoms dienoms, - sako Viešpats: Aš duosiu įstatymus jų protams ir juos įrašysiu jų širdyse, aš būsiu jiems Dievas, o jie bus man tauta.“

Vyriausiasis apaštalas Jean – Luc Schneider kreipdamasis laišku į konfirmantus rašė, kad “Dievas jus myli jau nuo kadaise. Jis per visas jūsų gyvenimo dienas skyrė dėmesį jums. Jis norėtų, kad jūs būtumėte pas jį jo karalystėje, ir jis viską padarys, kad jūs galėtumėte ten įeiti.

Jūs šiandien šventiškai pažadate jam savo meilę. Ir jūs norite visada būti pas jį. Ir jūs esate apsisprendę eiti vieninteliu keliu, kuris veda pas jį: tikėjimo, paklusnumo ir sekimo paskui keliu.“

Šiemet konfirmacijai pasiruošė vienas konfirmantas Dovydas Visgirdas, kuriam padėjo krašto vyresnysis. Dėl šalyje įvesto karantino bendravimas ir mokymas vyko nuotoliniu būdu per Skype.

Vyskupas pamoksle kalbėjo apie tai, kad „konfirmacija jauniems tikintiesiems suteikia priėjimą prie tam tikros laisvės. Nuo šiol jie patys yra atsakingi prieš Dievą už savo tikėjimo gyvenimą. Pirmas sprendimas, kurį jie kaip pilnateisiai krikščionys priima, yra atsiduoti Dievui ir būti jam paklusniais. Ar tokios pastangos neprieštarauja individualios laisvės įsivaizdavimui? Kad atsakytume į šitą klausimą, paimsime pavyzdį iš kasdienybės. Mieste piestiesiems draudžiama eiti važiuojamosios dalies viduriu. Kai vaikas mažas, tėvai tvirtai jį laiko, kad neleistų jam išbėgti į važiuojamąją dalį. Vaikas turi laikytis taisyklių. Vėliau jis gali eiti keliais metrais priešakyje. Bet jis neis viduriu gatvės, kad negautų pastabos. Kai jis supranta, kad šita taisyklė prisideda prie savo paties saugumo, vaikas ją gerbs be kažkieno primygtinio įpareigojimo. Kadangi jie myli Viešpatį, mūsų konfirmantai laikosi jo įsakymų ir seka Dievo įsakymu ne dėl prievartos ar bausmės baimės. Jie orientuojasi pagal jį, nes Šventoji Dvasia jį įrašo į jų širdis ir protus.”

Po vyskupo pamokslo konfirmantas Dovydas buvo pakviestas kartu su mama prie altoriaus, kur iškilmingai pasakė konfirmacijos įžadą. Taip pareikšdamas, kad turi tvirtą troškimą, vengti visokio blogio, Dievui priešiškų dalykų ir nuosekliai eiti Evangelijos keliu.

Vyskupas suteikė konfirmacijos palaiminimą rankų uždėjimu. “Palaiminimas sustiprina konfirmanto pastangas, laikytis konfirmacijos įžado ir žodžiais bei darbais išpažinti Jėzų Kristų” (NABK 665-666)

Dovydą pasveikino vykupas ir krašto vyrenysis, kuris įteikė Šventąjį Raštą. Gėles ir linkėjimus dovanojo bendruomenė, prisijungdama prie vyriausiojo apaštalo Jean-Luc Schneider žodžių: „Aš linkiu jums šitą šventinę dieną palaimos ir džiaugsmo bendruomenėje ir perduodu jums, mielos konfirmantės ir mieli konfirmantai, mano nuoširdžius sveikinimus.“