Lietuvos Naujoji Apaštalų Bažnyčia

Rugpjūčio 28 d. apaštalas F.- W. Otten Žodžiu iš Pranašo Izaijos knygos: ”Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė” (Iz 9, 1) laikė pamaldas Šiaulių NAB bendruomenėje.

“Širdingai mylimi tikėjimo broliai ir seserys, aš labai džiaugiuosiu matydamas jus čia po beveik dviejų metų, kai nebuvo galima keliauti. -pamaldų pradžioje sakė apaštalas. - Pandemija labai pakeitė gyvenimus, mes tiek pripratome prie kaukių, kad pažįstame tik viršutinę veido dalį. Bet širdimis mes visa laiką išlikome apsijungę. Aš kiekvieną dieną meldžiausi už jus ir esu tikras, kad jūs tą patį darėte dėl manes. Ir tai sudaro mūsų bendrystę, aišku visada yra geriau, kai galime vieni kitus matyti, susitikti, taip mes esame iš širdies į širdį sujungti. Mes meldžiamės vieni už kitus, ir tai yra labia gera žinoti, kad kiekvienas iš mūsų už kiekvieną kitą kasdien meldžiasi. Mes esame svarbūs vieni kitiems, kaip broliai ir seserys. Ir mes žinome, kad Dievas šitas maldas girdi ir jisai reaguos į jas. Pripažinkime, kad ta bendrystė, kurią turime yra didelė vertybė…

Pamaldos mums yra be galo svarbios. Mes kiekvienas turime savo reikalų, dienos pralekia užpildytos įvairiu turiniu: kartais džiaugsmai, kartais rūpesčiai- tai yra kasdienybė. Bet visame tame yra svarbu sustoti ir pažvelgti į tai, kas yra svarbiausia.

123 Psalmė vokiškame variante turi tokią antraštę – “Pažvelgimas į Dievo malonę”. Tai yra sustoti kasdienybėje, nurimti ir pažvelgti aukštyn į Dievą. Tada mumyse visi dalykai bus vėl teisingai sudėlioti. Jeigu mes įsivaizduosime, kad tą akimirką mes žvelgiame Dievui į akis, tada mumyse apsigyvens ramybė ir saugumas. Aš linkiu jums, kad jūs per kiekvienas pamaldas tai padarytumėte ir išgyventumėt. Suraskime laiko sustoti ramybėje ir pažvelgti į Dievą. Taip mes darome kiekvienos maldos metu ir ypatingai per pamaldas. Kaip pagrindą pamaldoms mes šiandien turime žodį iš Izaijo knygos. Tai yra Žodis, kuriuo jis nurodo į Jėzų Kristų, kuris tik gims po kelių šimtmečių. Izaijas įvardina Jėzų Kristų kaip didžią šviesą. Jeigu mes suvokiame, kokia svarbi mūsų gyvenime yra šviesa, kurią mes galime įžiebti ir matyti visus dalykus tokiais, kokie jie yra. Šviesa mums padeda susiorientuoti…Ji labai reikalinga mūsų gyvenime. Ir čia pranašas Izaijas kalba apie Jėzų Kristų. Kai Jėzus atėjo į pasaulį, jis pasakė: „Aš – pasaulio šviesa. Kas seka manimi, nebevaikščios tamsybėse, bet turės gyvenimo šviesą“ ( Jn 8, 12). Mes savo gyvenime turime savo gyvenimo šviesą, Jėzus yra šviesa mūsų sielom, per jį mes atpažįstame ir įvertiname, kas yra svarbiausia gyvenime. Taip reikia suprasti ir pamaldų žodį, žmonės gyvenę tamsoje yra tie, kurie toli nuo Dievo...Jėzus per Dvasią mums suteikė sakramentus. Šventoji Dvasia ir Šventoji Vakarienė veikia iki tol, kol ateis Kristus. Kai teisingai priimame Šventąją Vakarienę, mes turime savyje Jėzaus Kristaus šviesą...Dažnai mes galvojame, kad Dievas yra baudžiantis, bet Šventoji Dvasia mums sako, kad Dievas yra mylintis, kuris kviečia kiekvieną žmogų ateiti pas jį, kuris atleidžia mūsų nuodėmes“- kalbėjo apaštalas F.-W. Otten.

Prie altoriaus patarnavo vyskupas.

Apaštalas F.-W. Otten diakono tarnystei ordinavo Šiaulių bendruomenės tikėjimo brolį Joną Laucevičių.

Pamaldose dalyvavo tikintieji iš N. Akmenės, Panevėžio, Pakruojo ir Radviliškio bendruomenių.