103. DIEVUI, KURS TARP MŪSŲ

1. Dievui, kurs tarp mūsų turi sau šventovę,

            Atiduokim vertą šlovę.

            Viskas tenutyla mumyse veikiausiai

            Prieš Jo veidą nuolankiausiai!

           Jam visi, kas tik Jį žino, jaučia, girdi,

           Teaukoja širdį!

2. Kurs apglobi viską, manąją būtybę

Palydėk sava šviesybe.

Kaip prieš saulę gėlės noriai išsiskleidžia

Ir jos galiai nusileidžia,

Leisk Tavais spinduliais man atsigaivinti,

Sielą nuraminti.

           3. Padaryk man širdį tyrą, tiesią, gilią,

           Tavo meilėj ramią, tylią.

           Kad aš Tavo garbę dvasioje regėčiau,

           Tiesoje vis tobulėčiau,

           Kad širdis mintimis pas Tave skrajotų

           Ir Tavy gyvuotų!

4. Eikš many gyventi, kad per Tavo šlovę

Tapčiau žemėj Tau šventove,

Artima būtybe, kad vis Tau tikėčiau,

Visados Tave mylėčiau,

Kur esu, ką veikiu, kad Tave atminčiau,

Visad išpažinčiau!