Bet Jėzus tarė: „Leiskite mažutėlius ir nedrauskite jiems ateiti pas mane, nes tokių yra dangaus karalystė“.

Evangelija pagal Matą 19, 14

PAGAL 2. KARALIŲ 5

Naamanas yra aramiečių kariuomenės vadas. Karalius labai gerbia Naamaną, nes būtent jo dėka aramėjai nugalėjo Izraelį. Jis yra galiūnas, tačiau serga raupsais.

Naamano žmona turi tarnaitę. Kariai jauną mergaitę atsivežė iš Izraelio. Ji taria savo šeimininkei: „O, jei mano šeimininkas nueitų pas pranašą Samarijoje! Jis išgydytų jo raupsus.“ Naamanas papasakoja karaliui, ką mergaitė pasakė. Tada Aramo karalius parašo laišką Izraelio karaliui, kad šis padėtų Naamanui.

Naamanas paima dešimt sidabrinių talentų, šešis tūkstančius auksinių šekelių ir dešimt drabužių pakaitų, bei nuneša laišką Izraelio karaliui. Jame rašoma: „Kai šis laiškas pasieks tave, žinok, kad aš pasiunčiau pas tave savo tarną Naamaną, kad jį išgydytumei nuo raupsų.“ Kai Izraelio karalius perskaito laišką, jis persiplėšia savo drabužius ir sako: „Argi aš Dievas skirti mirtį ir duoti gyvybę? Kaip man išgydyti žmogų nuo raupsų? Supraskite! Patys galite matyti, kad Aramo karalius ieško prie manęs priekabių!“

Pranašas Eliša tai girdi. Jis siunčia pasiuntinį pas karalių, kad šis pasakytų: „Tegul Naamanas ateina pas mane, kad žinotų, jog Izraelyje yra pranašas.“ Naamanas atvyksta su žirgais bei kovos vežimais, ir sustoja prie Elišos namų durų.

Eliša pasiunčia pasiuntinį, kad šis pasakytų: „Eik ir nusimaudyk Jordano upėje septynis kartus, tavo kūnas išgis, ir tu būsi švarus.“

Tada Naamanas supyksta ir sako: „Aš maniau, kad jis išeis pas mane, atsistos, šauksis Viešpaties, savo Dievo, vardo, pamojuos ranka virš tos vietos ir išgydys nuo raupsų. Argi Damasko upės – Abana ir Farparas – nėra geresnės už visus Izraelio vandenis? Ar negalėčiau juose nusiprausti ir būti švarus?“ Įtūžęs jis apsisuka ir nueina. 

Jo tarnai ateina pas jį ir sako: „Tėve, jei pranašas būtų įsakęs tau ką nors nepaprasta padaryti, ar tu nebūtumei to daręs? Juo labiau kada jis tau pasakė: ‚Nusimaudyk ir būsi švarus‘!“ Naamanas paklauso savo tarnų. Jis išlipa iš vežimo ir septynis kartus pasineria į Jordaną, kaip pranašas įsakė. Jo kūnas tampa kaip mažo berniuko ir jis pasidaro švarus.

Jis grįžta pas Elišą su visa savo palyda. Naamanas ateina priešais jį ir sako: „Štai dabar aš žinau, kad nėra kito Dievo, tik Izraelio Dievas. Leisk man tau ką nors padovanoti ir palaiminti.“ Eliša nieko iš jo nepriima, sako jam: „Eik ramybėje!“

Naamanui dar netoli tenukeliavus, Dievo vyro Elišos tarnas Gehazis sau sako: „Aš bėgsiu jam iš paskos ir iš jo šį tą paimsiu.“ Gehazis nuskuba paskui Naamaną. Pamatęs jį bėgantį iš paskos, Naamanas iššoka iš vežimo jo pasitikti ir taria: „Ar viskas gerai?“ Tarnas atsako: „Taip. Bet mano šeimininkas pasiuntė mane tau pasakyti. Du pranašų būrio mokiniai ką tik atėjo pas mane iš Efraimo aukštumų. Prašyčiau duoti jiems vieną sidabrinį talentą ir dvi drabužių pamainas!“

Naamanas duoda Gehaziui net du talentus sidabro ir du drabužius; Naamano tarnai neša dovanas į namus Gehaziui. Tada jis žengia priešais Elišą. Šis jo klausia: „Kurgi buvai, Gehazi?“ Gehazis jo vengia. Tačiau Eliša tiksliai žino, kas atsitiko: „Tu paėmei pinigus ir drabužius, alyvmedžių sodus, vynuogynus, avis, jaučius, vergus ir verges. Bet tau prilips Naamano raupsai. Tavo palikuonys taip pat susirgs raupsais.“ Tada Gehazis išeina. Jis serga raupsais, kurie yra balti kaip sniegas. 

community 1/2024

PAGAL APAŠTALŲ DARBŲ 4–12

Po prisikėlimo Jėzus pasirodo apaštalams. Keturiasdešimt dienų iki žengimo į dangų jis pasakoja jiems apie Dievo karalystę.

Jėzus liepia apaštalams nepasišalinti iš Jeruzalės. Jie turi laukti, kol Dievo Dvasia nusileis ant mokinių. Jėzus sako: „Jonas krikštija žmones vandeniu. Bet tai truks neilgai, ir jūs būsite pakrikštyti Šventąja Dvasia.“ Kartu jie eina į Betaniją ant Alyvų kalno. Apaštalai klausia Jėzaus: „Viešpatie, ar tu dabar atkursi Izraelio karalystę?“ O jis jiems atsako: „Ne jūsų reikalas žinoti laiką ir metą. Tik Dangiškasis Tėvas nustato laiką. Bet Šventoji Dvasia nužengs ant jūsų ir jūs tapsite mano liudytojais Jeruzalėje, Judėjoje, Samarijoje ir lig pat žemės pakraščių.“

Tai pasakęs, Jėzus pakyla aukštyn. Debesis jį paslepia ir apaštalai jo nebemato. Bežiūrėdami staiga pamato šalia stovinčius du vyrus baltais drabužiais. Šie jiems sako: „Ko stovite žiūrėdami į dangų? Tasai Jėzus sugrįš taip pat, kaip esate jį matę žengiant į dangų.“

Tada apaštalai grįžta į Jeruzalę ir laukia Šventosios Dvasios.

community 4/2023

PAGAL JONO 4,1–42

Jėzus su savo mokiniais keliauja į Galilėją. Jis eina keliu per Samariją ir užsuka į Sicharo miestą. Ten jis atsisėda prie šulinio, kurį kadaise iškasė Jokūbas.

Jėzus pavargo nuo ilgos kelionės. Mokiniai eina į miestą nupirkti maisto. Viena samarietė ateina pasisemti vandens iš šulinio. Jėzus jai sako: „Duok man gerti.“ Moteris stebisi, kad Jėzus su ja kalba. Santykiai tarp žydų ir samariečių tuo metu nebuvo geri: jie nenorėjo turėti nieko bendra su samariečiais.

„Jei žinotum, kas aš esu“, – sako Jėzus, – „prašytum manęs gyvojo vandens.“

Samarietė stebisi: „Juk neturi indo, kuriuo pasisemtum vandens, o šulinys gilus. Iš kur tu imsi gyvojo vandens?“ Jėzus atsako moteriai: „Kas geria iš šio šulinio, vėl ištrokš; o kas gers vandenį, kurį aš duosiu, tas nebetrokš per amžius.“

„Norėčiau ir aš šio vandens“, – sako moteris. Tęsiant pokalbį ji supranta, kad Jėzus žino viską apie jos gyvenimą. Tada ji supranta, kas jis toks. Ji nubėga į miestą ir atsiveda kitus žmones.

Jėzus pasilieka mieste dvi dienas ir skelbia Dievo žodį.

Dabar žmonės sako moteriai: „Iki šiol mes tikėjome tik tuo, ką tu mums sakei apie Jėzų. Bet dabar mes patys išgirdome ir žinome, kad jis iš tiesų yra Kristus, pasaulio Išganytojas"

community 3/2023

Jėzus išgydo daug žmonių. Tai, kad jie yra išgydyti, yra jo galios ženklas. Žmonės bus išgelbėti, kai ateis Dievo karalystė.

Keliaujant į Jeruzalę Jėzui tenka eiti tarp Samarijos ir Galilėjos. Įeinant į vieną kaimą, jį pasitinka dešimt sergančių vyrų. Jie serga raupsais ir todėl lieka stovėti tolėliau. Vyrai šaukia: „Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!“

Jėzus jiems sako: „Eikite ir pasirodykite kunigams!“

Jie taip ir padaro, ir tampa švariais.

Supratęs, kad išgijo, vienas iš vyrų grįžta. Jis šlovina Dievą garsiu balsu, parpuola prieš Jėzų ir jam dėkoja. Jis yra samarietis, svetimtautis.

Jėzus klausia: „Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? Kodėl jie negrįžo atiduoti garbę Dievui? Ar šis svetimtautis vienintelis dėkoja Dievui?“

Jėzus taria samariečiui: „Kelkis ir eik! Tavo tikėjimas išgelbėjo tave".

2/2023

PAGAL JONĄ 13, 1–20

Artėja Velykų šventė. Jėzus žino, kad paliks pasaulį ir eis pas Dievą, savo Tėvą. Paskutinę vakarienę jis švenčia su savo mokiniais.

Jėzus pakyla nuo stalo, nusivelka viršutinius drabužius ir persijuosia rankšluosčiu. Tada įsipila vandens į praustuvą ir ima mazgoti mokiniams kojas. Rankšluosčiu jis jas nušluosto.

Ateina pas Petrą, šis klausia: „Viešpatie, nejau tu mazgosi man kojas?“

Jėzus atsako: „Tu dabar nesupranti, ką aš darau, bet vėliau suprasi.“

Tada Petras jam sako: „Tu nemazgosi man kojų per amžius!“ Jėzus jam taria: „Jei tavęs nenumazgosiu, neturėsi dalies manyje.“

Tada Petras atsako: „Viešpatie, tada nuplauk ne tik mano kojas, bet ir rankas, ir galvą!“ Jėzus kalba toliau: „Kas išsimaudęs, tam nėra reikalo praustis, nebent kojas nusimazgoti, nes jis visas švarus. Ir jūs esate švarūs, deja, ne visi.“ Jėzus žino, kad vienas iš mokinių jį išduos.

Jis sako mokiniams: „Ar suprantate, ką jums padariau? Jūs vadinate mane Mokytoju ir Viešpačiu ir gerai sakote, nes aš toks ir esu. Jei tad aš – Viešpats ir Mokytojas – numazgojau jums kojas, tai ir jūs turite vieni kitiems kojas mazgoti. Aš jums daviau pavyzdį, kad ir jūs darytumėte, kaip aš jums dariau. Sakau jums: tarnas ne didesnis už savo šeimininką ir apaštalas ne didesnis už savo siuntėją. Kas priima mano pasiuntinį, tas priima mane, o kas mane priima, priima tą, kuris mane yra siuntęs.“

community 1/2023

Pagal Apaštalų darbų knygą 8, 26–40

Pilypas yra vienas iš septynių diakonų, kurie buvo išrinkti, rūpintis graikiškai kalbančiomis našlėmis. Tačiau bendruomenė Jeruzalėje yra persekiojama ir išsibarsčiusi. Pilypas iškeliauja į Samariją. Ten jis pasakoja gyventojams apie Jėzų Kristų.

Viešpaties angelas ateina pas Pilypą ir prabyla: „Kelkis ir vidurdienį nueik ant vieškelio, kuris eina iš Jeruzalės į Gazą!“ Pilypas susiruošia į kelią. Po kurio laiko jis mato tolumoje atvažiuojantį vežimą. Vyras, sėdintis vežime, atvyko iš toli. Jis kilęs iš Etiopijos ir yra dvariškis – jis yra karalienės Kandakės iždo valdytojas. Iždo valdytojas buvo piligriminėje kelionėje į Jeruzalės šventyklą ir dabar keliauja atgal į namus. Jis sėdi vežime ir skaito Raštą. Tada Šventoji Dvasia taria Pilypui: „Eik prie vežimo!“ Pilypas pribėga ir girdi, kaip vyras skaito pranašą Izaiją.

Pilypas jo klausia: „Ar ir supranti, ką skaitai?“ Iždo valdytojas atsako: „Kaip galiu suprasti, jei man niekas nepaaiškina?“ Ir jis pakviečia Pilypą lipti į vežimą ir sėstis šalia. Pilypas paaiškina iždo valdytojui, kad Izaijas kalba apie Jėzų. Pilypas pasakoja, ką Jėzus padarė dėl žmonių. Iždo valdytojas dėmesingai klausosi. Keliaudami toliau, jie privažiuoja vandenį. Iždo valdytojas sušunka: „Štai vanduo! Kas gi kliudo man pasikrikštyti?“

Jis paliepia sustabdyti vežimą ir jie abudu įbrenda į vandenį. Pilypas pakrikštija iždo valdytoją. Išlipus iš vandens, Pilypas staiga pradingsta. Šventoji Dvasia jį pasiima. Iždo valdytojas džiūgaudamas patraukia į namus.

"community" 3/2020