SANTUOKA LNAB

Santuoka yra gyvenimo bendrystė tarp vyro ir moters, kurią Dievas laimina. Ji sudaro pagrindą šeimai. Santuoka paremta viešu ištikimybės įžadu, kurį abu sutuoktiniai duoda laisva valia. Sėkmingai santuokai yra būtina abipusė meilė ir ištikimybė.

Daugpatystė (poligaminė santuoka) neatitinka krikščioniško mokymo ir tradicijos. 

“Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą,

pagal savo paveikslą sukūrė jį;

vyrą ir moterį; sukūrė juos.

Dievas juos palaimino, tardamas: „Būkite vaisingi ir dauginkitės, pripildykite žemę ir valdykite ją! Viešpataukite ir jūros žuvims, ir padangių paukščiams, ir visiems žemėje judantiems gyvūnams. (Pr 1, 27-28)

Abu – vyras ir moteris – yra sukurti pagal Dievo paveikslą. Abu yra laiminami Dievo skirtingai, tačiau lygiaverčiai.

Žmogus yra sukurtas bendrystei; būdami santuokos partneriais, vyras ir moteris gali padėti vienas kitam.

“VIEŠPATS Dievas tarė: „Negera žmogui būti vienam. Padarysiu jam tinkamą bendrininką“. (Pr 2, 18)

Santuokos sudarymu vyras ir moteris sujungiami į vieną kūną, kuris yra visam gyvenimui: “Todėl vyras palieka savo tėvą ir motiną, glaudžiasi prie savo žmonos, ir jie tampa vienu kūnu. ( Pr 2, 24)” 

Naujoji apaštalų bažnyčia yra valstybės pripažinta religinė bendrija. Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus jai yra suteikta teisė sudaryti santuoką Lietuvos Respublikos vardu, porai tuokiantis tik bažnyčioje, o bažnyčios tarnams suteikta teisė pakeisti sutuoktinių pavardes.

Vadovaujantis LR Civilinio kodekso 3.24 str. bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka santuoka sudaroma p a g a l  a t i t i n k a m o s  r e l i g i j o s   v i d a u s  (k a n o n ų) t e i s ė s  n u s t a t y t ą   p r o c e d ū r ą. Santuokos sudarymas bažnyčios (konfesijų) nustatyta tvarka sukelia tokias pat teisines pasekmes kaip ir santuokos sudarymas civilinės metrikacijos įstaigoje.

Yra pageidautina, kad sutuoktiniai sutartų tikėjimo klausimais, pageidautina, kad bent vienas sutuoktinis būtų NAB narys. (išimties atvejus tvirtina apaštalas, ir šis pageidavimas gali būti netaikomas). Tačiau abiejų sutuoktinių buvimas krikščionimis negarantuoja harmoningo santuokinio gyvenimo. Ypač jei sutuoktinis priklauso kitai kultūrai, religijai ar konfesijai, prieš santuoką turėtų būti išsiaiškinami visi bendro gyvenimo klausimai. 

Santuoka yra Dievo trokštama viso gyvenimo bendrystė tarp vyro ir moters. To pagrindas yra abiejų pusių laisvas apsisprendimas. Jis išreiškiamas viešu ištikimybės įžadu.

Jei pirmoje vietoje yra abipusis supratimas ir meilė, lytinis gyvenimas, kaip svarbus jungiamasis ryšys, gali sutvirtinti santuokinę bendrystę ir prisidėti prie abiejų sutuoktinių gerovės. Lytinis gyvenimas santuokoje turi būti paremtas pagarba ir empatija.

Svetimauja tas, kuris būdamas susituokęs, turi lytinių santykių su kitu partneriu, ne sutuoktiniu. Taip pat svetimauja tas, kuris nesusituokęs turi lytinių santykių su susituokusiu asmeniu. 

Jau Senojo Testamento laikais santuoka buvo suvokiama kaip sąjunga, kurią saugo Dievas ir ją laimina per maldą. Anuomet svetimavimas buvo baudžiamas mirties bausme.

„Mylimoji, kelkis. Pasimelskime ir maldaukime savo VIEŠPATĮ, kad būtų mums gailestingas ir mus apsaugotų“. 5 Ji tad atsikėlė, ir jiedu ėmė melstis, maldaudami, kad būtų apsaugoti. Tobito knyga 8, 4-5 

Jėzus Kristus aiškiai pasisako už vieną santuoką (monogamiją). Ji yra trokštama Dievo, krikščionims tinkama santuokinė vyro ir moters bendro gyvenimo forma.

Jėzus šeštąjį įsakymą aiškino pirmine prasme, kalno pamoksle jis sakė: „O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi“ (Mt 5, 28). Tai reiškia, kad nepaisant išoriškai nepriekaištingo gyvenimo būdo, įmanoma „svetimauti širdyje“, taigi mintyse. 

Santuoka yra neperskiriama.

"Taigi jie – jau nebe du, o vienas kūnas. Ką tad Dievas sujungė, žmogus teneperskiria“. (Mt 19, 6). Dėl to yra būtina santuoką saugoti ir skatinti.

Iš šio įsakymo taip pat kyla tai, jog sutuoktiniai turi būti ištikimai atsidavę vienas kitam. Prie šio įsakymo įsipareigojimų priklauso sutuoktinių rimtos pastangos eiti kartu gyvenimo keliu dievobaimingume ir meilėje. 

Santuokos palaiminimas yra palaiminimas, kuris suteikiamas po santuokos sudarymo.

Palaiminimas turi jiems padėti laikytis įžado, kartu vesti harmoningą gyvenimą ir su Dievo pagalba spręsti sunkias situacijas.

Santuokos palaiminimas gali turėti poveikį įvairialypiu būdu: jis sustiprina jėgas ilgalaikei meilei ir ištikimybei; jis skatina pasiruošimą tarnauti, padėti ir suprasti; jis prisideda prie to, kad būtų atleistos klaidos ir būtų susitaikyta. Tačiau suteiktas palaiminimas gali veikti tik tuomet, jei sutuoktiniai atitinkamai elgiasi. 

 
 

© Neuapostolische Kirche Litauen