Per Kalėdų šventę prisimename Jėzaus Kristaus gimimą kaip esminį išganymo istorijos įvykį. Dievo Sūnaus pirmojo atėjimo prisiminimas stiprina mūsų tikėjimą, kad Jis netrukus sugrįš.

Verbų (Palmių) sekmadienį prisimenamas Jėzaus įžengimas į Jeruzalę, žydų Neraugintos duonos šventės proga.

Didįjį penktadienį prisimenamas Jėzaus Kristaus nukryžiavimas ir Jo pasiaukojanti mirtis. Per šią auką Dievo Sūnus nugalėjo šėtono ir nuodėmės galią.

Velykų šventė paremta faktu, jog Jėzus Kristus prisikėlė iš mirusiųjų.

Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš mirusiųjų įvyko pirmąją savaitės dieną – sekmadienį. Vėliau Velykų šventei buvo nustatytas atitinkamas sekmadienis metuose.

Savo prisikėlimu Jėzus Kristus parodė, kad įveikė mirties galią. Jėzaus Kristaus prisikėlimas iš mirusiųjų yra mirusiųjų prikėlimo pagrindas, ir tuo paremta amžinojo gyvenimo viltis.

Žengimo į dangų diena prisimenama, kad Jėzus Kristus keturiasdešimt dienų po Velykų iš apaštalų tarpo iškeliavo į dangų. Jėzus „jiems bežiūrint, pakilo aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių“. Du angelai apaštalams pažadėjo“ Tasai Jėzus, paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip pat, kaip esat jį matę žengiant į dangų“ (Apd 1, 3-11).

Sekminės – penkiasdešimt dienų po Jėzaus prisikėlimo – yra atminimas dienos, kai buvo išlieta Šventoji Dvasia. Sekminės įvardijamos taip pat, kaip „Kristaus bažnyčios gimtadienis“. Apaštalas Petras po Šventosios Dvasios išliejimo sakė pamokslą, kurio centre buvo nukryžiuotas, prisikėlęs ir į dangų nužengęs Kristus.

Sekminės yra džiaugsmo šventė, kad Šventoji Dvasia yra ir veikia bažnyčioje.

Derliaus padėka yra šventė, kurios metu Dievui dėkojama kaip Kūrėjui.

Pirmąjį spalio sekmadienį – Derliaus padėkos sekmadienį – laikomos pamaldos, kuriose centrinę vietą užima padėka Dievui už viską, ką jis dovanoja žmogui.

Iš dėkingumo tikintieji atneša ypatingą auką: „ Kas aukoja padėkos atnašą, mane pagerbia, ir tam, kuris taiso savo kelią, aš parodysiu Dievo išganymą“. (Ps 50, 23)